Stuburo biomechanikos pokyčiai esant skoliozei.

Ką matome, kai yra skoliozė? Skoliozės atveju matysime asimetrišką stuburo išlinkimą: viena pusė tampa įgaubta (concave), kita – išgaubta (convex). Tačiau svarbu suprasti, kad skoliozė nėra tik „stuburas į šoną“. Tai trimatė deformacija, apimanti ir stuburo sukimąsi.

Screenshot%202026-01-30%20144419

Paprastai kalbant, išgaubimas dažniausiai atsiranda dėl slankstelių rotacijos:

  • slankstelių kūnai sukasi į išgaubtosios pusės kryptį,
  • o keterinės ataugos – į įgaubtąją pusę.

Būtent ši rotacija yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl skoliozė vizualiai sukuria „išsikišimus“ ir kūno simetrijos praradimą. biomecha

Skoliozė – trimatė deformacija.

Skoliozė yra sudėtinga, nes ji apima kelias plokštumas vienu metu:

  • Koronalinė plokštuma – šoninis stuburo iškrypimas (lenkimas į šoną).
  • Skersinė (transversinė) plokštuma – stuburo rotacija aplink išilginę ašį.
  • Sagitalinė plokštuma – dažnai būna pakitusios fiziologinės stuburo kreivės, neretai su lordoziniu komponentu arba krūtininės kifozės sumažėjimu. Todėl vien tik „tiesinti stuburą į šoną“ dažniausiai yra per siauras požiūris – korekcija turi būti trimatė.

Kaulinė deformacija: kaip formuojasi pleištiniai slanksteliai?

Kiekvieno slankstelio kūno viršutiniame ir apatiniame paviršiuje yra žiedinė epifizė, per kurią slankstelis auga į aukštį. Skoliozėje atsiranda asimetrinis krūvis:

  • įgaubtoje pusėje dėl didesnio spaudimo augimas lėtėja,
  • išgaubtoje pusėje spaudimas mažesnis, todėl augimas išlieka normalus arba net gali būti santykinai greitesnis.

Šis mechanizmas lemia pleištinę slankstelio deformaciją, o tai dar labiau „užfiksuoja“ kreivę ir sudaro sąlygas progresavimui augimo metu. Dažniausiai didžiausią šoninį nuokrypį turi viršūninis slankstelis (apex). Jis patiria ryškiausią apkrovos disbalansą ir dažnai rodo didžiausią deformacijos rotacinį komponentą.

Screenshot%202026-01-31%20140650

Kai slanksteliai sukasi, šonkauliai, kaip krūtinės ląstos dalis, biomechaniškai „seka“ stuburo rotaciją. Dėl to atsiranda kuprelė iš nugaros, viena mentė gali būti labiau atsikišusi ir atsikišęs šonkaulių kampas iš priekio.

Minkštųjų audinių pokyčiai: kas vyksta su raumenimis ir raiščiais? Skoliozė progresuodama keičia ne tik kaulus, bet ir minkštuosius audinius. Įgaubtoje pusėje dažniausiai sutrumpėja:

  • tarpslankstelinių sąnarių kapsulės (facetinių sąnarių kapsulės),
  • tarpslanksteliniai raumenys,
  • nugaros tiesiamieji (erector spinae),
  • kvadratinis juosmens raumuo (m. quadratus lumborum),
  • klubinis juosmens raumuo (m. psoas),
  • įstrižiniai pilvo raumenys.

Išgaubtoje pusėje raumenys pervargę, išilgėję ir hipertrofavę. O iš priekio sutrumpėję krūtinės ir laiptiniai raumenys.

Sutrumpėję raiščiai ir kapsulės aplink stuburą riboja stuburo galimybę lenktis į korekcijai palankią kryptį, todėl kai kurios kreivės tampa rigidiškos (sunkiau koreguojamos).

Apibendrinant, skoliozė yra ne tik šoninis stuburo iškrypimas, bet trimatė deformacija, apimanti slankstelių rotaciją ir krūtinės ląstos pokyčius. Dėl to skoliozės gydymo priemonės ir eiga turi būti parenkamos individualiai. Specifinė kineziterapija leidžia koreguoti stuburą visose trijose plokštumose, taip užtikrinant efektyviausią rezultatą.


Informacijos šaltiniai: M. Fadzan, J, Bettany-Saltikov. Etiological Theories of Adolescent Idiopathic Scoliosis: Past and Present. The Open Orthopaedics Journal, 2017, 11, (Suppl-9, M3) 1466-1489