Skoliozė (iš gr. „skolios“ – kreivas, sulinkęs) – tai stuburo iškrypimas trijose plokštumose, kuris nustatomas milijonams žmonių visame pasaulyje.
Paplitimas ir tipai:
-
20% atvejų – įgimta, neuroraumeninė arba sindrominė skoliozė.
-
80% – idiopatinė skoliozė, kurios priežastys nėra aiškios. Ji dažniausiai nustatoma sveikiems 10–17 m. paaugliams.
-
Idiopatinės skoliozės paplitimas bendroje populiacijoje: 2–3% (kai kuriuose tyrimuose – nuo 0,47% iki 5,2%).
Pasiskirstymas tarp lyčių:
- Lengvos formos (kai Cobb kampas 10-20°).
- Sunkios formos (kai Cobb kampas >40°).
Priežastys ir rizikos veiksniai:
Tikslių priežasčių nežinome. Tyrimuose minimos įvairios hipotezės, bet patikimų įrodymų kol kas nėra.
Genetika – įrodyta, kad didesnė tikimybė susirgti, jei šeimoje jau yra buvę skoliozės atvejų.
Dažniau diagnozuojama:
-
Lieknoms, vėlai bręstančioms mergaitėms,
-
Tam tikrose sporto šakose sportuojantiems vaikams, tačiau tai neįrodo, kad specifiška sporto šaka gali sukelti skoliozę! Todėl sporto šakų neminėsiu :). Faktas tas, jog bet koks sportas yra naudingas, net ir esant skoliozei.
Mitai apie skoliozės atsiradimo priežastis:
-
Bloga laikysena
-
Netaisyklingas sėdėjimas
-
Sunki kuprinė
-
Asimetrinis sportas
-
Tai NESUKELIA skoliozės. Šie veiksniai gali turėti įtakos jau progresuojančiai skoliozei, taip pat bendrai savijautai ir laikysenai. Todėl esant diagnozei verta koreguoti padėtis kasdienėje veikloje.
Ženklai, kurie būdingi esant idiopatinei skoliozei:
- Matoma iškrypusi stuburo linija žiūrint iš nugaros.
- Pečių ar klubų asimetrija – vienas petys ar klubas aukščiau.
- Vienos pusės šonkaulių atsikišimas žiūrint iš priekio.
- Pasilenkus į priekį – kupros matomumas vienoje pusėje ir įduba kitoje.
- Drabužiai krenta netolygiai – sunku parinkti, kad „gultų tiesiai“.
Ką daryti?
Pastebėjus šiuos simptomus kreipkitės į specialistus, kurie specializuojasi stuburo deformacijų gydyme. Jei skoliozė įtariama, ortopedas skirs radiologinius tyrimus, kurie tiksliai parodys skoliozės dydį, kokia jos progresijos rizika ir kokie gydymo metodai gali būti taikomi.
Jei stuburas krypsta į šoną stebint iš nugaros ir kreivė yra >10° pagal Cobb kampą (matoma radiologiniuose tyrimuose) – tai jau vadinama skolioze. Svarbu tai, kad skoliozė gali nebūtinai būti S formos! Stuburo pakrypimas gali būti tik juosmeninėje arba tik krūtininėje stuburo dalyje.
Taigi, skoliozė – tai ne laikysenos klaida, o sudėtinga stuburo deformacija, dažniausiai atsirandanti paauglystėje. Laiku pastebėjus stuburo asimetriją ir kreipusis į specialistą, galima pristabdyti ligos progresavimą ir išvengti komplikacijų.